Lapkritis Lietuvoje prasidėjo itin brangia elektra – tokio lygio kainos šiemet buvo fiksuotos tik speiguotą vasarį. Energetikos specialistai tai sieja su ramiais rudeniškais orais: vėjo beveik nėra, saulės elektrinės pagamina mažiau energijos, todėl didesnį ir brangesnį elektros kiekį tenka importuoti.
Prie įtampos verslui prisideda ir trigubai per metus išaugusios dujų kainos. Pramonės įmonės perspėja, kad gamyba brangsta, o artėjant žiemai vis garsiau reikalaujama Vyriausybės pagalbos plano.
Kepykloje „Velželio duona“ elektros kainų pokyčiai jau tiesiogiai veikia kasdienį darbą. Įmonės vadovas Vaidas Baranauskas pasakojo, kad kepimo laiką tenka derinti prie biržos kainų – darbuotojai peržiūri kitos dienos prognozes ir, jei įmanoma, gamybą perkelia į pigesnes valandas.
Anot jo, pastarąsias dvi savaites išlaidos išaugo. Iki tol kepykla galėjo daugiau naudotis saulės energija ir kepti pasirinktu metu, tačiau dabar gamybos grafiką tenka planuoti atsižvelgiant į tai, kada elektra kainuoja mažiau.
Didmeninė elektra pasiekė šių metų rekordus
Pastarosiomis dienomis Baltijos ir Šiaurės šalyse įsivyravus ramiems rudeniškiems orams, saulės ir vėjo elektrinės pagamina mažiau energijos. Tuo pat metu Europoje dujos kainuoja tris kartus daugiau nei prieš metus.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse nuo vakar pakilo iki 30 ct už kilovatvalandę. „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas teigė, kad lapkritis prasidėjo itin brangiai: vakar biržos kaina siekė 340 eurų už megavatvalandę – tai buvo antra brangiausia šių metų diena. Šiandien kaina sudaro 308 eurus už megavatvalandę, todėl diena tapo trečia brangiausia šiemet. Pasak jo, panašus lygis gali išsilaikyti bent šią savaitę.
„Enefit“ atstovė Žana Klusovskienė aiškino, kad kainas kelia gerokai sumažėjusi saulės gamyba, beveik nepučiantis vėjas, vėsesni orai, didinantys elektros poreikį, ir aukštesnės dujų kainos.
Vakar vidutinė paros elektros didmeninė kaina Lietuvoje siekė 35 ct už kilovatvalandę. Didesnė šiemet ji buvo tik šaltą vasarį, kai pasiekė 39 ct.
Energetikai perspėja, kad artimiausiu metu kainos labai priklausys nuo oro. Jei bus vėsu ir ramu, gali kartotis dabartinė situacija, o vėjuoti orai leistų tikėtis mažesnių kainų. Vis dėlto M. Kavaliauskas neatmeta, kad šios žiemos vidurkis gali būti didesnis nei praėjusios.
Aukštos dujų ir elektros kainos jau apsunkina pramonės įmonių veiklą. Verslui sudėtinga apskaičiuoti produkcijos savikainą, sudaryti ilgalaikes prekybos sutartis, o brangstantys gaminiai tampa sunkiau parduodami.
V. Baranauskas teigė, kad artėjanti žiema veikiausiai bus sunkesnė nei ankstesnės. Jo vertinimu, jei nebus išspręstos dyzelino ir energetikos krizės, verslui teks susidurti su dar didesniais sunkumais.
Pramonė prašo iš anksto numatyti pagalbą
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad didesnė nei 100 eurų dujų kaina yra kritinė riba chemijos ir plastikų pramonei. Įmonėms, kurios nebuvo iš anksto užfiksavusios kainų, biržos lygis esą tampa sunkiai pakeliamas.
Pramonininkai ragina Vyriausybę parengti aiškų veiksmų scenarijų tuo atveju, jei dabartinės dujų kainos išliktų visą žiemą. Jie siūlo iš anksto numatyti, kaip būtų reaguojama į skirtingus kainų lygius, kad pagalbos nereikėtų ieškoti jau kilus problemoms.
Energetikos ministras Lukas Savickas, paprašytas įvertinti situaciją, kol kas į ją nesureagavo.
Artėjant žiemai Europos dujų saugyklos užpildytos 75 proc. Ankstesniais metais tuo pačiu metu jų užpildymas siekdavo apie 90 proc. Todėl Europos valstybėms gali tekti konkuruoti su Azijos šalimis dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių ir mokėti daugiau dėl tiekimo sutrikimų iš konfliktų krečiamų Artimųjų Rytų.
