Vilniuje esančių vadinamųjų Maskvos namų griovimo procesas ir toliau nejuda į priekį – teismas antrą kartą atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Vis dėlto pašalinus nustatytus trūkumus, dėl jos patvirtinimo į teismą bus galima kreiptis dar kartą.
Tuo metu paaiškėjo, kad pastatą savo lėšomis pasirengusi griauti Akmenės rajone veikianti bendrovė „Vaidva“. Finansinę paramą šiems darbams ketina telkti Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir viešoji įstaiga „Stiprūs kartu“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas spalio 29 dieną atmetė antstolės prašymą patvirtinti pakoreguotą taikos sutartį. Ją buvo pasirašiusios Statybos inspekcija ir likviduojamos viešosios įstaigos, valdančios Maskvos namus, bankroto administratorius Šatrijos biuras. Teismo sprendimas dar gali būti apskųstas.
Teismas nurodė, kad pateiktos sutarties turinys neleidžia jos patvirtinti. Spalio 16 dieną, po to, kai pirmoji sutarties redakcija nebuvo patvirtinta, Statybos inspekcija ir Šatrijos biuras teismui pateikė rangos sutartį su „Vaidva“. Pagal ją įmonė įsipareigotų pastatą nugriauti savo lėšomis. Taip pat buvo pateiktas LNTPA, LVK ir „Stiprūs kartu“ raštas dėl ketinimo telkti finansinę paramą bei kiti dokumentai.
Tačiau teisėjui Tomui Malijauskui pritrūko informacijos apie „Vaidvos“ finansinę padėtį ir realias galimybes padengti griovimo darbų išlaidas. Teismo vertinimu, vien rangovo pažadas prisiimti riziką ir savo lėšomis atlikti didelės apimties darbus neįrodo, kad įmonė iš tiesų turi tam pakankamai finansinių ir organizacinių išteklių.
Be to, organizacijų pateiktas raštas, teismo nuomone, patvirtina tik būsimą ketinimą ieškoti paramos, bet ne užtikrintą finansavimą. Šis klausimas esą ypač svarbus, nes taikos sutartimi siekiama nustatyti naują daugiau kaip ketverius metus nevykdomo teismo sprendimo įvykdymo terminą ir paskirti konkretų subjektą pagrindiniams darbams atlikti.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į nesutampančius taikos ir rangos sutarčių terminus. Taikos sutartyje numatyta, kad pastatas turi būti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta per šešis mėnesius nuo sutarties įsiteisėjimo. Rangos sutartyje toks pats terminas skaičiuojamas nuo jos įsigaliojimo ir statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.
Taigi vienoje sutartyje šešių mėnesių laikotarpio pradžia siejama su taikos sutarties įsiteisėjimu, o kitoje – su rangos sutarties įsigaliojimu bei statybvietės perdavimu. Dėl to galėtų susidaryti padėtis, kai taikos sutartyje nustatytas teismo sprendimo įvykdymo terminas jau būtų pasibaigęs, tačiau rangovas pagal rangos sutartį dar galėtų tęsti darbus.
Nutartyje pažymima, kad pašalinus šias priežastis šalys galės dar kartą kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Griovimo konkursą lydėjo teisiniai ginčai
Spalio 16 dieną teismas pirmą kartą atsisakė patvirtinti sutartį, nes jos sąlygos buvo nepakankamai aiškios, nebuvo galima įvertinti, ar jos neprieštarauja viešajam interesui, taip pat trūko duomenų apie tai, iš kokių lėšų bankrutuojanti viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“ nugriaus pastatą ir kas atliks šiuos darbus.
Derybos dėl taikos sutarties prasidėjo teismuose įstrigus Statybos inspekcijos skelbtam rangovo konkursui. Viena iš jo dalyvių, Vilniaus rajono statybos bendrovė „Regina ir Co“, sausio pabaigoje apskundė sprendimą atmesti jos pasiūlymą. Kauno apygardos teismas balandį pripažino, kad pasiūlymas buvo atmestas teisėtai, o „Regina ir Co“ šio sprendimo nebeskundė.
Statybos inspekcija taip pat bylinėjosi su iš konkurso pašalinta įmone „Vilniaus BDT“, tačiau ir jos skundas buvo atmestas.
Maskvos namų griovimo teismo sprendimas nevykdomas jau ketverius metus. Vilniaus meras Valdas Benkunskas vasarį skelbė kreipęsis į statybos įmones ir raginęs pastatą nugriauti visuomeniniais pagrindais. Rugpjūtį jis teigė, kad Statybos inspekcijai ir bankroto administratoriui pasirašius taikos sutartį, būtų sudarytas atskiras Šatrijos biuro ir įmonių, sutiksiančių pastatą nugriauti savo lėšomis, susitarimas.
