Klausimas, kokio dydžio auką skirti bažnyčiai, kyla ne vienam tikinčiajam. Dvasininkai pabrėžia, kad per įprastas Šventąsias Mišias aukojama savanoriškai – privalomos sumos nėra. Vis dėlto kai kurios parapijos tam tikromis progomis nurodo orientacinius dydžius.
Kunigai tv3.lt sakė, kad aukos dydį žmonės turėtų pasirinkti pagal savo finansines galimybes. Vieni dvasininkai konkrečių sumų neskelbia, kiti jas įvardija, kai kalbama apie užsakomąsias Mišias, krikštynas ar santuoką.
Per Mišias konkreti suma nenustatyta
Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kunigas dr. Andrius Vaitkevičius teigė, kad Bažnyčia nėra nustačiusi, kiek tikintysis privalo paaukoti per Mišias. Kiekvienas žmogus aukoja pagal savo šeimos finansinę padėtį ir galimybes.
Kunigas priminė, kad katalikams skirtas kvietimas prisidėti prie Bažnyčios ir jos tarnų išlaikymo, tačiau ši auka nėra privalomai susieta su konkrečia suma. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose kitose religinėse bendruomenėse galioja griežtesnė tvarka, pavyzdžiui, reikalaujama skirti 10 proc. pajamų.
A. Vaitkevičiaus teigimu, Senojo Testamento laikais buvo aukojama dešimtinė, o Katalikų Bažnyčios kontekste šiandien auka yra laisvanoriška.
Kauno rajone esančios Domeikavos Lietuvos Kankinių parapijos klebonas kunigas Gintaras Pūras taip pat patvirtino, kad per Mišias nustatyto tarifo nėra. Jo žodžiais, žmogus gali paaukoti nuo vieno iki milijono eurų – svarbiausia, kad suma būtų pasirinkta paties aukotojo.
Aukos naudojamos bažnyčiai išlaikyti, puošti ir remontuoti, todėl, pasak G. Pūro, parapija dėkoja už bet kokią paramą. Kartais žmonės netyčia paaukoja daugiau, nei ketino, ir paprašo grąžos. Kunigas tikino, kad dėl to problemų nekyla.
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčios vikaras Edvinas Jurgutis taip pat sakė, kad aukos dydis priklauso nuo žmogaus pajamų ir jo noro prisidėti.
Per Mišias surinkti pinigai skiriami darbuotojų, valytojų ir zakristijonų atlygiui, taip pat apšvietimui, šildymui bei remontui.
Kai kuriais atvejais nurodoma orientacinė auka
E. Jurgutis paaiškino, kad užsakant privačias Mišias Bernardinų parapijoje nurodoma minimali 30 eurų auka. Tai taikoma tada, kai žmogus prašo melstis tik jo intencija, pavyzdžiui, per jubiliejų, minėjimą praėjus 30 dienų ar savaitei po mirties, kai susirenka šeima.
Kalbėdamas apie santuoką, vikaras sakė, kad žmonėms dažnai rūpi išgirsti konkrečią orientacinę sumą, tačiau Bernardinų parapijoje ji neskelbiama. Tikimasi, kad kiekvienas paaukos pagal savo galimybes.
Kunigas pasakojo, kad besituokiančių porų finansinės aplinkybės būna labai skirtingos: kartais tuokiasi 18–19 metų studentai, o kartais šventei samdomi du planuotojai, trys vaizdo operatoriai ir trims dienoms užsakomas dvaras.
Į klausimą, kaip nepažeisti Bažnyčios interesų, vikaras siūlo įvertinti suteikiamą darbą. Pora susitaria dėl laiko, kalbasi su kunigu, pildo dokumentus, dalyvauja apeigose. Kiekvienas kunigas porai skiria maždaug nuo vienos iki dviejų valandų, o bendras Bažnyčios darbuotojų laikas vienai porai sudaro apie keturias valandas.
Pasak E. Jurgučio, žmonės gali orientuotis į tai, kiek uždirba per pusę darbo dienos, ir tokiu būdu pasirinkti sąžiningą auką.
Klaipėdoje už santuoką rekomenduojama aukoti 300 eurų
A. Vaitkevičius sakė, kad kai kurios parapijos už papildomus sakramentus ar užsakomąsias Mišias pateikia orientacines sumas. Jos skiriasi priklausomai nuo parapijos.
Jeigu užsakomos atskiros Mišios, kuriose dalyvauja šeima ar giminės, auka gali būti didesnė. Pasak klebono, parapijai reikia atsiskaityti su vargonininkais ir kitais bažnyčios tarnais.
Rengiant krikštynas ar santuoką, į auką gali būti įtraukti įvairūs patarnavimai, papuošimai, gėlės ir floristų darbas. Nors galutinė suma kartais atrodo didelė, ji paskirstoma visiems prie apeigų organizavimo prisidedantiems žmonėms.
Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje rekomenduojama auka už santuoką siekia 300 eurų.
Brangstant išlaikymui, parapijos papildomai neprašo
G. Pūras pripažino, kad bažnyčių išlaidos yra nemažos, ypač žiemą, tačiau pabrėžė, jog brangimas paliečia visus. Domeikavos parapija neviešina raginimų aukoti daugiau dėl padidėjusių kaštų. Jei vienu metų laikotarpiu lėšų pritrūksta, situacija esą išsilygina per metus, ypač per šventes, kai į bažnyčią ateina daugiau žmonių.
Kunigas taip pat atkreipė dėmesį į vyresnių žmonių padėtį: jiems tenka rūpintis pensija, vaistais ir anūkais. Todėl parapija, pasak jo, tik dėkoja už prisidėjimą, o ne reikalauja didesnių aukų.
Dalis žmonių aukas perduoda zakristijoje. Parapija veda geradarių knygą, kurioje įrašo aukotojo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir paaukotą sumą.
G. Pūro teigimu, viskas kainuoja, tačiau nuolat skųstis nebūtų prasminga. Parapija džiaugiasi žmonių parama, nes net ir nedidelė auka padeda išlaikyti bažnyčią, o kiekvienas euras yra svarbus.
A. Vaitkevičius, Kristaus Karaliaus parapijos klebono pareigas einantis pusę metų, taip pat sakė, kad bažnyčios išlaidos didesnės nei individualių žmonių. Sunkiausia parapijoms būna žiemą, ypač ten, kur bendruomenės mažos ir jos neįstengia padengti šildymo išlaidų.
Vis dėlto, pasak klebono, jo parapijiečiai yra sąmoningi ir nėra tekę skolintis, kad bažnyčia galėtų išgyventi.
